- bégoma
- prisl. (ẹ̑) redko v begu, z bežanjem: begoma se umikati
Slovar slovenskega knjižnega jezika . 2000.
Slovar slovenskega knjižnega jezika . 2000.
begomaris — begomãris, ė smob. (2) kuriam niekad negana, besotis, godulys: Nebūk begomãris – užteks visiem, užteks ir tau! Dkš. Vyk šalin tą begomãrį, da pertruks begerdamas! Gs. Šitam begomariui daviau tokį didelį guzą lašinių, ir da jis nori! Gž. Ta… … Dictionary of the Lithuanian Language